LT
Menu

Kas geriau - atvykti 5 min. anksčiau ar vėluoti 5 min.?

Rodos, tos pačios kelios minutės, tačiau kokią skirtingą emocinę būklę jos sukuria. Kai atvyksti anksčiau nei būtina, paprastai gali ir luktelti. Laiko atsarga leidžia vairuotojui jaustis situacijos šeimininku: sprendimai – ramesni, judėjimas – labiau apgalvotas. Vėluojant kad ir penkiomis minutėmis, kontrolės jausmas dingsta, įsijungia skuba ir didėja klaidų rizika.

Kodėl „+5 minutės“ nuramina

Turint laiko atsargą, kiekviena kliūtis kelyje – ar tai būtų raudonas signalas, ar lėčiau važiuojantis automobilis, ar būrys pėsčiųjų – tampa įprasta kelionės dalimi, o ne dar vienu iššūkiu dienos tvarkaraščiui. Vairuotojo mintys gali būti sutelktos stebėti kelią, o ne laikrodį. Tuomet lengviau praleisti, palaukti, išlaikyti atstumą, neįsivelti į beprasmius ginčus.

Vėluojant jausena pasikeičia: saugumo prioritetai nustumiami į šalį, bandoma „atsilošti“ laiką – dažniau persirikiuojama, staigiau stabdoma, paskubomis tikrinamas telefonas. Tokia būsena žymiai padidina klaidų tikimybę ir eismo taisyklių nepaisymą.

Miesto matematika: greitis ne viską lemia

Mieste judėjimo tempą nustato ne tik leistinas greitis, bet ir šviesoforai, sankryžos, pėsčiųjų srautai, remonto darbai ir kiti vairuotojai. Net ir padidinus vidutinį greitį keliais kilometrais per valandą, laimėtos minutės dažnai „ištirpsta“ prie artimiausio šviesoforo ar persirikiavus į ne tą juostą. Tuo tarpu išvažiavus nors penkiomis minutėmis anksčiau nei būtina, neretai galima aplenkti didžiausią eismo bangą – ir nuvažiuoti per tiek pat laiko ar net greičiau, bet be įtampos.

Saugiau važiuoja tas, kuris neskuba

Ramybė tiesiogiai mažina rizikos veiksnius: išlaikomas dviejų sekundžių atstumas, nereikia blaškytis per juostas, rečiau kyla pagunda „greitai“ patikrinti alternatyvius maršrutus telefono ekrane. Dauguma techninių autoįvykių spūstyse nutinka dėl atstumo ignoravimo ir neapgalvoto rikiavimosi. Kai nebeskubate, šių klaidų paprasčiausiai neatsiranda.

Kaip susikurti savo penkių minučių atsargą

Viskas prasideda ne automobilyje, o namuose. Kuprinė ar krepšys paruošti iš vakaro, raktai savo vietoje, viršutinis rūbas – lengvai pasiekiamas. Išvažiavimo laiką verta pasirinkti „ankstesnį“, o ne „idealų“. Verta prisiminti, kad navigacijos programėlės kelionės trukmę dažniausiai skaičiuoja nuo vairavimo pradžios, o ne nuo momento, kuomet užrakinate namų duris, tad pridėkite tas kelias minutes, kol einate į automobilį ir pajudate. Navigaciją įsijunkite dar stovėdami – matysite realią trukmę ir ramiai pasirinksite maršrutą. Jei diena įtempta, turėkite atsarginį planą: pagalvokite, koks galėtų būti alternatyvus kelias, toliau esanti, bet patikima vieta automobiliui palikti.

Emocinę būseną išlaikyti padeda visai paprasti dalykai: perjungti telefono pranešimus į tylos režimą, prie raudono šviesoforo signalo keli ramūs įkvėpimai, įprasta grojaraščio pradžia. Kūnui ir galvai aišku – viskas tvarkoje, skubėti nereikia.

O jei vėluojate?

Kartais nutinka ir taip: kelio remontas, eismo įvykis, prastas oras. Tokiu atveju susitaikykite su faktu, kad vėluosite, informuokite laukiančius, pasirinkite saugų tempą ir laikykitės tvarkos. Jei nutiko įvykis, pirmiausia pasirūpinkite žmonėmis ir savo saugumu, užfiksuokite aplinkybes, užpildykite deklaraciją ir nepamirškite pranešti draudikui.

Ramybė svarbiausia

Skirtumas tarp atvykti penkiomis minutėmis anksčiau ir penkias minutes vėluoti nėra tiesiog dešimt minučių. Tai skirtumas tarp ramybės ir skubos, tarp apgalvoto vairavimo ir atsitiktinių sprendimų. Penkios minutės iš anksto – paprasčiausias ir pigiausias būdas kasdien važiuoti saugiau ir jaustis geriau.

Daugiau naujienų