LT
Menu

Fejerverkai ir augintinių stresas: kaip apsaugoti šunis ir kates švenčių metu

Fejerverkai tapo įprasta šventinių renginių dalimi, ypač sutinkant Naujuosius metus. Tačiau daugybei augintinių ši triukšminga pramoga virsta didžiuliu išbandymu – tyrimai rodo, kad fejerverkų garsai kelia stresą daugiau nei pusei šunų ir kačių. Išgąsdinti augintiniai ima elgtis neįprastai, panikuoja, o vedžiojami lauke gali netikėtai ištrūkti ir pabėgti. Deja, po triukšmingų naktų prieglaudos fiksuoja apie 20% išaugusį pasimetusių šunų skaičių, dalis jų patenka po automobilių ratais ar kitaip nukenčia. Taigi fejerverkų sezono metu gyvūnų savininkams būtina iš anksto pasiruošti, kad šventės nesibaigtų augintinio stresu ar nelaime.

Gyvūnų jautrumas garsams – kuo fejerverkai tokie baisūs?

Šunys ir katės aplinkos garsus girdi daug geriau nei žmonės. Palyginimui, augintinių klausa yra 3–4 kartus jautresnė negu žmogaus. Jie girdi platesnį dažnių spektrą – pavyzdžiui, šuo girdi iki ~45 kHz, katė – net iki ~80 kHz (žmogus – iki ~23 kHz). Be to, fejerverkai sukelia ypač galingą triukšmą: sprogimo garsumas gali siekti ~150 dB, kai žmogui žalingas jau 90 dB triukšmas, o šunys ir katės klausą gali prarasti net nuo 85 dB. Vadinasi, tai, kas mums yra garsus trenksmas, gyvūnui skamba tarsi kurtinantis sprogimas. Staigūs, nenuspėjami fejerverkų garsai augintiniams asocijuojasi su didele grėsme ir net gali sukelti fizinį skausmą ilgiau pabuvus triukšme. Nenuostabu, kad dauguma gyvūnų patiria baimę, stiprų stresą ar net paniką išgirdę petardų sprogimus.

Fejerverkų baimė pasireiškia įvairiais požymiais. Dažniausiai augintiniai staiga puola slėptis, drebėti, ieško šeimininko, kiti ima loti ar cypčioti, laksto po namus. Gąsdinami garsūs trenksmai, šunys gali prarasti savikontrolę: bėgti nuo garso šaltinio, išsinerti iš antkaklio ar pavadžio. Streso būsenoje gyvūno širdis plaka greičiau, išsiskiria adrenalinas, pakyla streso hormonų lygis kraujyje – suveikia prigimtiniai gynybiniai instinktai (kovoti arba pabėgti). Tad net ramus šuo gali netikėtai pasileisti bėgti išgirdęs fejerverką, o išsigandusį sukviesti atgal itin sunku. Ramesnio būdo šunys paprastai reaguoja silpniau – gali tiesiog drebėti, glaustis prie šeimininko – o jautresni augintiniai neretai paniškai blaškosi: bėgioja pirmyn atgal, uodega ir ausys priglaustos, akys išplėstos, gali pradėti graužti daiktus, net pasituštinti namuose iš baimės. Svarbu atsiminti: gyvūno baimės reakcija nėra „blogas elgesys“ ar nepaklusnumas – tai normali fiziologinė reakcija į stresą. Todėl jokiu būdu negalima augintinio barti ar bausti, jei jis bijo.

Išsigandęs augintinis gali susižaloti besiblaškydamas ar mėgindamas pabėgti – pasitaiko atvejų, kai sprunkantys gyvūnai išdaužia langus, perlipa tvoras, o atsidūrę lauke pakliūna po automobiliais. Todėl šeimininkai privalo fejerverkų laikotarpiu imtis visų atsargumo priemonių ir padėti augintiniui įveikti šį stresą.

Kaip sumažinti augintinio stresą per fejerverkus: praktiniai patarimai

Laimei, tinkamai pasiruošus, galima padėti savo augintiniams šventinį triukšmo laikotarpį išgyventi daug ramiau. Žemiau pateikiami naujausi veterinarų, gyvūnų elgsenos specialistų ir dresuotojų patarimai, kaip apsaugoti šunis ir kates nuo fejerverkų keliamo streso. Rekomenduojama šias priemones planuoti ir pradėti taikyti dar gerokai prieš šventes, nelaukiant paskutinės dienos.

  • Paženklinkite augintinį mikroschema. Viena svarbiausių prevencijos priemonių – užtikrinti, kad pasimetusį gyvūną būtų galima kuo greičiau grąžinti šeimininkui. Veterinarijos specialistai primena, jog gyvūno pažymėjimas mikroschema ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre padės jį identifikuoti pabėgimo atveju. Nuo 2022 m. Lietuvoje įsigaliojo privalomas augintinių ženklinimas, tad jei jūsų šuo ar katė dar nepažymėti – nedelskite. Paženklintas augintinis, pabėgęs išsigandęs fejerverkų, turi daug didesnę tikimybę sugrįžti namo.
  • Pasivaikščiojimus planuokite atsakingai. Artėjant fejerverkų laikotarpiui, venkite vedžioti šunį tuo metu, kai lauke gausu sprogdinimų. Veterinarai pataria ilgesnius pasivaikščiojimus su šunimi atlikti dar ryte ar dienos metu, prieš prasidedant fejerverkams, o vakarop apsiriboti trumpu išėjimu į kiemą poreikių atlikti. Naujųjų metų išvakarėse jokiu būdu neleiskite augintiniui lakstyti be pavadėlio – net ir paklusnus šuo, išsigandęs netikėto garso, gali instinktyviai sprukti. Visada naudokite tvirtą trumpą pavadėlį ir saugų antkaklį arba petnešas, kad šuo negalėtų išsinerti. Jei turite galimybę per šventes su augintiniu išvykti toliau nuo miesto, kur nesigirdi fejerverkų – pasinaudokite ja. Saugodami augintinį nuo bereikalingo streso lauke, ženkliai sumažinsite jo pabėgimo riziką.
  • Laikykite gyvūną namuose per fejerverkus. Fejerverkų metu geriausia augintinį palikti patalpoje – jokiu būdu neveskite šuns į lauką „pažiūrėti fejerverkų“ ir neleiskite stebėti jų per balkoną ar atvirą langą. Augintiniams, gyvenantiems lauke (voliere ar kieme), šiuo laikotarpiu taip pat reikėtų sudaryti sąlygas būti viduje, bent jau per Naujametinę naktį. Lauko voljeruose laikomi šunys, išgirdę sprogimus, gali smarkiai išsigąsti, bandyti ištrūkti, susižeisti blaškydamiesi. Todėl pasirūpinkite, kad visi augintiniai šventinę naktį būtų saugiai uždaryti namuose.
  • Sukurkite namuose ramią, saugią aplinką. Uždarykite visus langus ir duris, kad sumažintumėte triukšmo ir pavojingų blyksnių patekimą iš lauko. Užtraukite užuolaidas arba žaliuzes, įjunkite šviesą – tai padės sušvelninti fejerverkų šviesos blyksnius kambaryje. Įjunkite ramią muziką ar televizorių, kad kiek įmanoma užmaskuotumėte iš lauko sklindančius garsus. Vienodi foniniai garsai suteiks gyvūnui daugiau saugumo jausmo ir nukreips dėmesį nuo sprogimų garso. Taip pat iš anksto paruoškite jaukų slėptuvės kampelį, kuriame augintinis galėtų pasislėpti ir jaustųsi saugus. Tai gali būti jo mėgstamas guolis, narvas ar net kartoninė dėžė ramiausiame būsto kambaryje. Patariama slėptuvę papildomai apdengti stora antklode, kilimu ar užklotu – tai dar labiau izoliuos garsą ir šviesas. Į vidų galite įdėti mylimų žaislų, patiesalą su šeimininko kvapu. Tokia „saugumo zona“ leis gyvūnui atsitraukti, jei jis jaus poreikį pasislėpti, ir padės išgyventi stresą patogiau.
  • Nepalikite augintinio vieno ir išlikite ramūs. Didžiausia dovana jūsų augintiniui per šventes – jūsų kompanija. Jei tik įmanoma, fejerverkų metu pasilikite namuose su savo augintiniu. Buvimas šalia suteikia gyvūnui saugumo: jūsų ramus balso tonas, prisilietimas ir dėmesys gali padėti nuraminti išsigandusį šunį ar katę. Elkitės kuo įprastai, stenkitės patys nepanikuoti – gyvūnai jaučia šeimininko emocijas, tad jūsų nerimas gali persiduoti augintiniui. Galite ramiai kalbinti gyvūną, švelniai jį glostyti ar laikyti šalia savęs, jei jis to nori. Leiskite augintiniui elgtis taip, kaip jam komfortiška: jeigu jis nori glaustis prie jūsų – priimkite, jei bando slėptis – sudarykite tam galimybę ir netrukdykite jam rasti prieglobstį. Svarbiausia – būkite kantrūs ir supratingi. Šiame periode gyvūnui reikia jūsų ramios draugijos, o ne griežtos dresūros. Jokiu būdu nemėginkite „grūdinti“ augintinio versdami jį tiesiogiai susidurti su tuo, ko jis bijo (pavyzdžiui, vestis per prievartą laukan prie sproginėjančių petardų) – tai tik padidins baimę. Taip pat nebauskite ir nebarkite išsigandusio gyvūno – toks elgesys gali dar labiau traumuoti ir sumenkinti augintinio pasitikėjimą jumis.
  • Nukreipkite gyvūno dėmesį ir suteikite veiklos. Garsams pradėjus stiprėti, pabandykite užimti augintinį jo mėgstama veikla. Pasiūlykite mėgstamą žaislą, skanėstų. Puikus būdas nuraminti šunį – užuodimo žaidimai ar ramūs dresūros pratimai, kurie nukreipia jo mintis kitur. Galite išslapstyti namuose skanėstų, naudoti specialų uostymo kilimėlį ar žaislus-puzzle su maistu – uostymas ramina ir padeda sumažinti įtampą. Taip pat padeda fizinio krūvio dozė prieš fejerverkus – jeigu dieną prieš šventinę naktį šuo bus gerai išsidūkęs (pvz., ilgiau pažaista lauke, treniruotė, pabėgiota), vakare jis gali būti ramesnis. Katėms galite parūpinti jaukų guolį spintoje ar po lova ir įdėti katžolės (jei jos mėgsta) ar mylimą žaislą – tegul turi kuo užsiimti. Svarbu, kad gyvūnas turėtų kur išlieti įtampą ir būtų kiek įmanoma užimtas, kol lauke griaudėja fejerverkai.
  • Po fejerverkų – atsargumas nesibaigia. Pasibaigus šventiniam triukšmui, leiskite augintiniui nusiraminti, duokite atsigerti vandens. Kitą dieną išvesti augintinį venkite vietų, kur mėtosi fejerverkų likučiai – smalsus šuo gali pagriebti petardos liekaną ir susižeisti ar apsinuodyti chemikalais. Veterinarai įspėja neleisti šunims uostinėti ar kandžioti fejerverkų pakuočių bei nuolaužų lauke, kad nenutiktų nelaimė. Taip pat pravartu apžiūrėti savo kiemą ar voljerą – ar nėra degėsių, sulūžusių fejerverkų dalių, patikrinti, ar augintinis nesusižalojo per paniką. Jei gyvūnas ir kitą dieną po fejerverkų atrodo labai vangus, vis dar stresuotas, atsisako ėsti ar gerti – vertėtų pasikonsultuoti su veterinaru.

Ramios šventės – įmanomos

Trumpai tariant, triukšmingos šventės nebūtinai turi būti košmaras jūsų augintiniui. Svarbiausia – iš anksto apgalvoti planą, kaip apsaugosite savo šunį ar katę fejerverkų metu. Pasirūpinkite augintinio identifikacija, saugia aplinka namuose ir savo buvimu šalia. Šiek tiek prevencijos ir papildomo dėmesio šiuo periodu padės gyvūnui išgyventi šventinį laikotarpį gerokai ramiau. 

Nepamirškite: mūsų šventės trunka tik kelias valandas, o augintinio išgąstis – labai realus ir stiprus. Būkite supratingi šeimininkai – gyvūnas to įvertinti tikrai negali žodžiais, bet jo ramesnis elgesys ir gerovė bus geriausias atlygis. Iš anksto pasiruošę ir pritaikę specialistų patarimus, galėsite Naujuosius metus pasitikti daug ramiau – tiek jūs, tiek jūsų keturkojis draugas. Linkime saugių ir ramių švenčių!

Daugiau naujienų